Jūra tekanti kultūra
Prie upės Jūros – Kvėdarnos, Pajūrio miesteliuose ir Tauragėje – gyvenantys jaunuoliai kūrybinių dirbtuvių metu, žongliruodami kalba, svarstė, ar skirtingose upė Jūros – gamtinės regiono ašies – vietose esantys kultūros paveldo objektai, įvykiai, asmenybės jungiasi į bendrą kultūrinį vaizdinį, kas atsitinka tai padarius atsitiktiniu būdu? Kultūros paveldo objektų pažinimas vyko analizuojant, kaip paveldo objektus mums padeda suprasti mūsų kalba — kokius žodžius ir jų reikšmes renkamės juos apibūdindami šiandien, kaip šalia Jūros upės esantys objektai apibūdinami tautosakoje, kokie žodžiai, terminai sieja įvairiose Jūros upės pakrantėse esančius objektus.
Kartu su filosofu dr. Jonu Dagiu, semiotike dr. Gintaute Žemaityte, kalbininku dr. Laimučiu Bilkiu, dizaineriais Dovile ir Aurimu Gaižauskais jaunuoliai trijų kūrybinių dirbtuvių metu kūrė naujus pasakojimus, o taip pat galvojo pristatymo formas, branding‘ą (liet. įvaizdžio strategiją). Galutiniai rezultatai: podcast (liet. tinklalaidė), spektaklių, galerijų, sapnų, sakmių, merch (liet. atributinis rūbas, aksesuaras), prototipai – jungia kultūros paveldo turinį, prisijaukintą, suvokiant ir integruojant senąsias ir priskiriant aktualias reikšmes, apmąstant ir pasiūlant paveldo pažinimui ir sklaidai tinkančias formas.
Skaitant pasakojimus galima susipažinti su kūrybinių dirbtuvių dalyvių mąstymo eiga, užsirašytomis detalėmis, pastebėjimais, įžvalgomis, remarkomis, kurias vėliau bandyta apibendrinti į galutinį rezultatą – naująjį pasakojimą.
Interaktyvus žaidimas „Jūra tekanti kultūra“
Žaidimai su paveldo objektais per kalbą, kintančių reikšmių gaudynės priartino prie proceso įžvalgas ir dirbtuvių metu sukurtą turinį apibendrinančio kultūros paveldo pažinimo įrankio. Kuriant įrankį norėta neuždaryti idėjų projekto rėmuose, o toliau dalintis kultūros paveldo pažinimo džiaugsmu. Juk jei įdomu žaisti pačiam, tikėtina, šiuo žaidimu susidomės ir kitas. Taip ir su kultūros paveldu – jei sugebėsi jį priartinti prie savęs, aktualizuoti, paveldas taps aktualus ir kitiems, panašias patirtis apmąstantiems ir išgyvenantiems.
Žaidimo koncepciją ir dizainą kūrė dizainerė Dovilė Gaižauskienė ir Viktoras Urbis, o pristatymo susitikimuose kartu su dalyviais buvo konstruojamos žaidimo taisyklės.
Pirmas pasakojimas
Autoriai: Ignas, Nora, Raigardas, Vilius, Eimantas, Andrius
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Mūsų objektai: Tauragės pilis, Velniaduobė ir medinis tiltas yra panašūs, nes jie visi yra istorijos dalis. Pro visur pražygiavo kareiviai (naciai, Napaleono kariuomenė).
Kas resemantizuojama? Mes atgaiviname istoriją ir jai svarbius objektus, pvz.: mediniai tiltai, Tauragės pilis. Savo pasakojimais mes jiems suteikiame naują gyvybę.
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Spektaklis.
Veikėjai:
Jaunius – Raigardas
Senelė – Nora
Kareivis – Vilius
Kareivis – Eimantas
Drugeliai, medžiai, antys – visi
Mūsų kūriniai yra unikalūs, bet panašūs. Juose galima įžvelgti gyvybę, t.y. skirtingas gyvybės formas, kaip gyvanai, gamta.
Eimanatas Viliaus piešinyje įžvelgė lauko tualeto katastrofą, piešinyje buvo įžvelgta gėrio ir blogiai tematika, išgyventas sielvartas ir gyvenimas po katastrofos. Vilius Raigardo piešinyje įžvelgė savotišką gyvybę, šaknis, kurios simbolizuoja savo tautos išskleidimą.
Antras pasakojimas
Autoriai: Ligita, Erlandas, Rugilė, Vaiva
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Gaudė. Gūdus. Aitralė, Laukė. Aitra.
Aitros upelis, Gudlaukio ąžuolas, Paragaudžio pušis, Lembo kaimas, moteris iš kapo.
Žydai. Tampa kaip išnykusios populiarios religijos atstovai.
Aitros upelis. Upelis tampa atgaivos šaltiniu. Jam suteikiamas naujas pavadinimas, aplinka šalia upelio pasikeičia, jis įgyja naują paskirtį.
Galingumas. Pavadinimai kilę nuo vietovardžių pavadinimų. Aitra, Gūdu, Gaudžia, Skystas.
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Moderni sakmė „Vaivos rykštė“
Moteris iš kapo. Ji vaizduojama kaip pasaulyje vėjaujantis gėris, kamuolijos centras, kurį turistas netikėtai pasiekė. Didžiulis gėrio jausmas dėl kurio žmogus išlipo iš savo nelaimių.
Sukėlimas emocijų, vaizdų iškylančių moters pavidalu (vaizdu).
Turistas ir moteris iš kapo, prie turisto mėlyna spalva, prie moters rožinė, tarp jų pertvara, siena, kuri susilieja.
Moters tekėjimas persss – jis simbolizuoja gėrį, ji keliauja per gamtą, į ją įneša grožio, aplanko tautas, joms suteikia vilties, sujungia visus į harmoningą vienalytę sąjungą.
Kaip šiandieninį pasaulį sutvarko mitinė moteris? Kodėl egzistuoja darna?
Trečias pasakojimas
Autoriai: Nikita, Rugilė, Nojus, Justė
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Pasakojimais suteikiama nauja atgimimo prasmė (pvz.: medis simbolizuoja gyvybę, laukai simbolizuoja laisvę, pušynai simbolizuoja išgyventus sunkumus, bažnyčia suteikia viltį).
Per etnokultūrinius vaizdus, istoriją.
Tauragės bažnyčia simbolizuoja gėrį, šviesą tunelio gale, lasivę, kuriai reikia gyvybės, o gyvybė – viršūnė, iš kurios išeina nauja viltis ir laisvė.
Sieja gyvybė: Dievas simbolizuoja sielos atgimimą, buožgalviai, medis, paukščiai – gyvybės laisvę, naują pradžią.
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Piešinys. Buožgalvio meilė (beuodegio varliagyvio jauniklio meilė).
Perteiksim piešiniu bažnyčios simbolizavimą, gėrio skleidimą, kuris nugali blogį, gimsta nauja gyvybė, kurią simbolizuoja prie bažnyčios augantis medis. Dėl harmonijos ir bendruomenės stiprybės, bažnyčia gyvuoja daug metų.
Ketvirtas pasakojimas
Autoriai: Skaiva, Vakarė, Aneta, Austėja, Brigita
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Aukurų akmuo ir velnio akmuo, Padievaičio piliakalnis. Tai prakeiktos vietos, susijusios su prakeiksmais, velniu, nusikaltimais, mirtimi, įsitikinimais.
Resemantizuojama miestų, šalia Jūros upės pastatai, paminklai, architektūra, kultūra gamta, padavimai.
Mes resemantizuojame prikeldami pamirštas istorija apie pastatus, padavimus, detaliau atsižvelgdami į gamtą, kultūrą, prisimena per mūsų semas / paveikslėlius, mes parodome, jog prisimename ir atgaiviname istorijas, įvykius. (Augalai). Tai padarytume fotografijos būdu, atidarytume foto galeriją.
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Foto galerija. Ciklas
Sukelti nesaugumo jausmą
Atgaivinti prisiminimus
Supažindinti su atgimusiais padavimais
Penktas pasakojimas
Autoriai: Laura, Eglė, Emilija, Žydrė, Lukrecija, Brigita
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Santakos priešistorė
Grimzdų legenda
Siejimas
Naujos vietos susikūrimas
Tauragė = psichiatrinė?
Tauragė piliakalniai
Jūra tekanti kultūra
Pajūris?!
Kvėdarna??
Lembo kaimas??
Automobilis tai žmonijos istorijos pradžia
Buvo Tauragės pilis, tuomet pašvietė saulelė ir ji simbolizuoja geresnius laikus (ir šiltus). susikūrusi „Santaka“ Prieš „Santaka“ buvo miškai ir raudonos gėlės (angl. Red spider xxxx ), kurios simbolizuoja mirtį ir blogas mintis.
Pasakojime integruojami autoriniai, I-ųjų dirbtuvių metu sukurtų pasakojimų motyvai:
Automobilis sustojo prie Tauragės ir iš jo išlipo žmogus, kuris įėjo į pilį ir suprato, kad ten ne pilis, o psichiatrinė. Į jo mintis parėjo seni, jo praeito gyvenimo, prisiminimai. Jį apgaubė blogos mintys ir nežinojo, kur dėtis. Bet galiausiai jį išgelbėjo kitas praeivis.
Laura Buikytė
Automobilis sustojo prie Bikavėnų kapinyno, kur buvo palaidoti karys su jo žirgu šalia vienas kito. Netoliese, Žvingiuose minėtas šventoriuje senas stovintis kopslytstulpis "Nukryžiuotojo" skulptūra bažnyčioje. Automobilis susidomėjo tuo, tai nuvažiavo apžiūrėti.
Emilija Skierytė
Automobilis sustojo prie Grimzdų šaltinio. Į mašiną įlipo sena moteriškė, kuri buvo laikoma ragana. Toliau mašina nukeliavo prie Drugeliškės koplyčios. Ten įlipo senas dieda, kuris buvo laikomas velniu. Diedukas su moteriške atvyko į Jauniaus klėtelę ir dingo kaip į vandenį.
Lukrecija Rimkutė
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Podcast. Pažink Santakos gelmes. Thalassophilia.
Adresatas: istorijos mokytojai, LT jaunimas.
Iš naujo perkuriama „Santakos“ istorija. „Santakos“ darbo valandomis, automobiliais ir iš jo išlipusį keleivį.
Sieja audomobilis, semi, turintys istoriją, objektai, įvairios emocija, vandens tekėjimas.
H20 kanalas. Sub Prem.
Apie mus. Soc tinklai. Write a comment. Dievinu!
Šeštas pasakojimas
Autoriai: Kesmina, Urtė, Darija, Eglė
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Piliakalniai – Padievaičio, Kuplės, Lileikėnai. Kas juos sieja? Ilga žolė, kalnas, miškai, upė Jūra, legendos.
Atkuriamos piliakalnių istorijos
Gamta, piešiniais, istorijų užrašymais, tekstai skaitymas, nuotraukomis, skirtinga vaizduote, nuomone.
Vaizdinga pasaka, piliakalnis su jų valdovais
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Vaizdinga pasaka apie piliakalnius ir jų valdovus (Padievaičio, Kuplės, Lileikėnų piliakalniai).
Kadaise, labai seniai gyveno du marozai valdovai Viktoras ir Gediminas. Jie abu žinojo, kad Lileikėnuose yra paslėptas Romos monetų lobis. Žinoma, jie „atsitiktinai“ abu sumąstė surasti tą lobį. Abu valdovai susitiko Lileikėnų pakalnėje. Jiedu suprato, jog atvyko tuo pačiu tikslu. Tarp jų įvyko konfliktas – Gediminas prakeikė Viktorą ir jo piliakalnį. Nuo to laiko Viktoro Kuplės piliakalnis prasmego skradžiai, o prie Padievaičio piliakalnio atsirado velnio sostas.
Merch. Prakeikiu tave!
Septintas pasakojimas
Autoriai: Matas, Vilius, Kajus, Julius, Eimantas, Ugnė
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Velnio dauba, velnio sostas, senelis / dėdukas. Objektas – velnias.
Velnią, automobilį, šeimą, upę Jūrą. Velniui suteikiama nauja reikšmė. Tarsi nemitinė būtybė. Galbūt kiekviename iš mūsų. Perpasakojam ir dadedam savo įspūdžių bei detalių.
Mistika per vaizdą, per bendrus bruožus, emocija, per gamtą.
Senukas sapnuoja Velnią, nes jis pats viduj yra velnias. Diedukas naktį būna blogas, pridaro visokių blogybių, o dieną jis būna geras. Bet kartais ir dieną pridaro visokių blogybių. Todėl jam kartais naktį sapnuojasi košmarai.
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Pasakojime integruojami autoriniai, I-ųjų dirbtuvių metu sukurtų pasakojimų motyvai:
Automobilis sustojo prie velnio sosto. Išlipę žmonės pradėjo tyrinėti aplinką. Nieko nesimatė. Tik staiga iš už krūmo iššoko raudonas nykštukas lyg į velnią panašus. Būdamas gudrus jis nuvedė žmones į Albino Kavaliausko etnografinį muziejų. Velnias užbūręs individus savo magiškais kerais paliepė jiems atnešti senovės romėnų monetų, jog grįžęs prie sosto galėtų ramiai nusipirkęs maisto pavalgyti.
Gintarė Poškaitė
Automobilis sustojo prie Ragankalnio. Kairėje pusėje pamatė įspūdingo dydžio akmenį. Visas kalnas buvo apaugęs Gūvainiais.
Ugnė Bagdonaitė
Sapnas – Pragaro karalius „Pragarkalis“.
Geras draugas jam patarė eitis pas tikrą velnią. Ir su juo pasikalbėti. Kodėl jis jam sapnuojasi. Kitą dieną atsikėlęs jis susiruošė į kelionę pas velnią. Sėdo į Opel astra 2005-tų. Ir įsijungė radiją, kur grojo „Pro klevą, pro rugius, kur mėlynas dangus“ kurį atlieka grupė „Žemaitukai“. Po pusvalandžio jis pasuko į gilų mišką, kur jis privažiavęs prie velnio daugbos. Atvažiavęs suprato, kad jam reikės kopėčių, kad nuliptų žemyn. Jis sėdo atgal į mašiną ir traukė link namų. Namuose kopėčių nerado. Tai važiavo į Senukų parduotuvę pavadinimui „SSS senukai“. Jis nusipirko kopėčias ir grįžo atgal prie velnio daugbos. Pasidėjo kopėčias, bet pamatė, kad yra laiptukai žemyn. Nusileido žemyn, bet žiūri, kad jos yra per mažos ir pakeliui rado, bet nieko nerado, tai ir ėjo toliau. Ir vėl nieko nerado. Tai ėjo ar toliau. Ir pamatė pragaro karalių sėdintį ant velnio sosto. Pagaliau įvyksta kova ir dėdukas laimi. Ir jis užima Velnio sostą. Visa tai buvo tik sapnas.
Aštuntas pasakojimas
Autoriai: Irena, Rita, Sandra, Dalia.
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Legendos, velniai, raganos, burtai
Padievaitis – dievaitis, Pakisio – upė Kisė, Raganinės – ragana
Aukojama, ledynmečio
Jūra dydis
Aukščiausia magistralės vieta – iš Rauško
Drobūkščių akmuo
Prikeliame akmenis legendomis, kurtais pasakojimais, faktais, archeologiniais radiniais, pavadinimas vietovės.
Padievaičio akmuo: rastos senovės romėnų monetos.
Pakisio akmuo: primena istorinius įvykius (1863 m. sukilimas). Archeologiniai radiniai įrodo, kad buvo aukojimo vieta.
Raganinės akmuo prie Jūros upės apipintas legendomis apie raganas. Raganinė – miškelio pavadinima
Akmenys – ledynmečio kilmės paminklai
Ar vienodą reikšmę turi?
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Medžiaga dokumentiniam siaubo / mistiniam filmui (plati auditorija, edukacija)
„Ką pasakoja Jūros akmenys?“
Fliux filmukai – turintiems žinių.
Siužeto maršrutas: Žvingiai – Pakisys – Pajūris – Raganinė – Padievaitis – Kvėdarna – Drungeliškės koplyčia – Paragaudis – Lembas (Jaunius) – Rietavas.
Jaunius prieš srovę. Baidare prieš srovę. Su knyga ir gitara prieš srovę.
Prieštarauti, nekonformistas. Jaunius jaunas, ilgi plaukai, hipis, su gitara ir knyga. Jaunius Jūroje, baidarėje prieš srovę su kompanija.
Projekto organizatorius VšĮ "Kraštomanija"
Projekto partneriai: Lietuvių kalbos institutas, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus
Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba (logotipas), Šilalės rajono savivaldybė, UAB "Lemba"
Projekte dalyvavo Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Pajūrio Stanislovo Biržiškio ir Tauragės "Versmės" gimnazijų moksleiviai ir mokytojai
Projekto ekspertai: Dovilė Gaižauskienė, dr. Jonas Dagys, dr. Gintautė Žemaitytė, dr. Laimutis Bilkis, Aurimas Gaižauskas
Projekto dizaineris Simonas Kotovas
Projekto media kūrėjai — VILI MEDIA