Jūra tekanti kultūra
Žodis jūra iš pradžių leidžia pagalvoti apie didelį, beribį vandenį – horizontą, kuriame susilieja dangus ir vanduo. Tačiau prieš akis išnyra upė – Jūra, vingiuojanti per Žemaitijos kraštą. Galbūt praeityje, kai jos vandenys buvo gausesni, ji iš tiesų atrodė kaip jūra. Šiandien Jūra yra ne tik gamtos reiškinys – tai kultūrinė arterija, jungianti miestelius, žmones, istorijas ir pasakojimus.
Paroda „Jūra tekanti kultūra“ kviečia pažvelgti į šį vandens telkinį kaip į kultūros kraštovaizdį, kuriame susipina praeitis, dabartis ir ateities vizijos. Žvelgiame ne tik į pačią upę, bet ir į jos intakus – į platesnį kultūrinį arealą, kuriame gamta ir žmogaus veikla nuolat persipina. Gamta formuoja žmogaus kultūrą, o žmogaus kultūra keičia gamtą – šis dialogas yra nuolatinis, kaip upės tėkmė.
Projektas gimė iš klausimo: kas yra Jūros upės kultūra? Ar tai paveldas, kurį saugome? Ar tai nauji pasakojimai, gimstantys iš susitikimų, kūrybos ir žaidimo? Jūra čia tampa metafora – laikinumo, trapumo ir nuolatinio atsinaujinimo ženklu. Ji gludina kontaktą tarp žmonių, kultūrų ir laikotarpių, kuria tiltą tarp pasaulių. Kaip potvynis ir atoslūgis, kultūra prie upės neretai sezoniška, tačiau jos gylis ir plotis - neaprėpiamas kaip didžiosios jūros.
Parodoje pristatomi objektai ir kūriniai – tai kelerių metų pažintinių žygių, tyrinėjimų, kūrybinių dirbtuvių su Kvėdarnos, Pajūrio ir Tauragės gimnazijų jaunimu ir diskusijų su Šilalės Tauragės rajonų kultūros organizacijų atstovais, jaunųjų menininkų rezidencijos rezultatas. Čia rasite žemėlapį - dėlionę, pasakojimų prizmę, poemą, audio gidą, muzikines kompozicijas, kurie kviečia ne tik stebėti, bet ir kurti! Žiūrovas tampa keliautoju – gali dėlioti savo teritoriją, atrasti vietovardžių paslaptis, išgirsti upės balsą, pajusti jos bangavimą kaip kūrybinį impulsą.
Jūra tekanti kultūra – tai ne siekis nuosekliai pristatyti kultūros paveldo objektus, o bandymas suartinti gamtą ir kultūrą, atverti erdvę bendram mitui, naujiems naratyvams ir savistabai. Upė čia nebe tik lokacija – ji tampa kultūros kalba, kurią skaitome ir kuri mus jungia. Kaip kadaise upe plaukė dideli laivai, sieliai, mažos ir didelės žuvys, plaustai, kanojos ir baidarės – taip visada ja plaukė mintys, idėjos, kultūra. Šiandien kviečiame ir jus įsilieti į Jūros kultūros tėkmę, kūrybiškai pagalvoti ir pajusti, kokia ji?
Pasakojimų prizmė
Žaidimai su paveldo objektais per kalbą, kintančių reikšmių gaudynės priartino prie proceso įžvalgas ir dirbtuvių metu sukurtą turinį apibendrinančio kultūros paveldo pasakojimų kūrimo įrankio. Kuriant įrankį norėta neuždaryti idėjų projekto rėmuose, o toliau dalintis kultūros paveldo pažinimo džiaugsmu. Juk jei įdomu žaisti pačiam, tikėtina, šiuo žaidimu susidomės ir kitas. Taip ir su kultūros paveldu – jei sugebėsi jį priartinti prie savęs, aktualizuoti, paveldas taps aktualus ir kitiems.
Žaidimo koncepciją ir dizainą kūrė dizainerė Dovilė Gaižauskienė ir Viktoras Urbis, o pristatymo susitikimuose kartu su dalyviais buvo konstruojamos žaidimo taisyklės.
Autorė - Saulė Norkutė
Šis audio gidas - tai kvietimas pasikalbėti su tuo, su kuo niekada nepavyktų pasikalbėti, bent jau žmonių kalba. Susiraskite sau vietą, kur galėtumėte sėdėti, judėti, geriausia atsidurkite kažkur prie upės Jūros ir pasileidę audio gidą įsiklausykite ir atsakykite jus kalbinančiam balsui.
Autorius - Tautvydas Jonaitis Vėtra
Užsimerk. Čia juk tai, iš kur ateina sapnai. Eini ramia savo krašto gatve ir jauti, kaip viskas pamažu pradeda darytis nespalvota. Ausyse spengia tyla, kurioje vis aiškiau ir aiškiau galima išgirsti upės vandens srovenimą. Pasijunti tarsi patekęs į senų praeities vaizdų atspindžius. Praeitų ir esamų gyvenimų visuma leidžia mums pasidaryti tam tikras išvadas, suformuoti pasaulėžiūrą. Gyvenimo taške, kuriame suvoki, jog viskas, kas tave supa ir egzistuoja aplink, yra tik tau ir dėl tavęs, patyri senos varpinės bronzinio varpo aidą, kuris kviečia dvasiškai nubusti ir sąmoningai reflektuoti į gyvenimą, stebėti jo tėkmę, pajusti kultūrą ir ritmą.
Muzikinė kompozicija:
Trečio kranto mitas
I dalis Allka elektroakustinė kompozicija kanklėms ir elektronikai | Ieva Raubytė
Šioje dalyje kaip pagrindinė muzikinė medžiaga naudojamos kanklės dėl jų gan metalinio skambesio apsiribojant tik keliais motyvais, primenančiais tilto konstrukcijų siūbavimą ir buvimą nesvarumo būsenoje. Kanklės nenuilstamai skamba per visą kūrinį kartu simbolizuodamos ir upės Jūros vandens tekėjimą. Kūrinys neturi plataus ar ryškaus garsinio diapazono – dauguma dėmesio skiriama kanklių motyvams bei jo virtimui “metaliniu”. Allka kompozicijos eskizas neturi apčiuopiamos struktūros, tačiau klausant galima išgirsti ir du kitus garso šaltinius – žmonių ir mašinų šurmulį prie bažnyčios pradžioje bei mišių nuotrupas pabaigoje (abu šaltiniai dokumentuoti rezidencijos metu Pajūrio miestelyje). Pagoniški, gamtiniai elementai, įkvėpti Šilalės ir Tauragės rajonų archainio-mitologinio turtingumo, jungiami su aktualiuoju (krikščionišku) žmogaus kontekstu per bendrą aukos arba maldos sąvoką. Taip kuriamos simbolinės nuorodos į trečio kranto mite dalyvaujančių būtybių kelionę, kurios patirdamos savo identiteto trapumą, vis atsigręžia į prieš tai primirštą trečią šalį (arba “krantą”) – Jūrą.
Autoriai - Ieva Raubytė ir Karolis Dabulskis
Jūra tekanti kultūra rezidencijos metu gilinantis į Šilalės ir Tauragės rajonų identitetą bei atsiremiant į šių kraštų mitologinius klodus, kilo idėja sukurti performanso pavidalu pasakojamą neo-mitą. Ieškojome būdų atspindėti dabartinį aplink upę Jūrą gyvenančių žmonių ir sutinkamos gamtos zeitgeist, kreipiant dėmesį į identiteto klausimus.
Trečio kranto mito centre – kabančių tiltų būtybės, nedarančios atskirties tarp žmogaus ir gamtos ir veikiau reprezentuojančios abstrakčius kultūros judesius tarp Jūros upės krantų. Jas įkūnijančių šokėjų partija pereina per keletą etapų. Vilkėdami į naščius panašius objektus, jie pradeda eiti į jiems priešingą krantą, tačiau praradę nuovoką, kuris krantas yra jų tikrasis kelionės tikslas, jie blaškydamiesi bando nuleisti savo naščių “inkarus” tiek viename, tiek kitame krante, galiausiai nuspręsdami, kad apart dviejų priešingų krantų, galima išsilaipinti ir pačioje Jūroje. Taip sukuriama metafora identiteto daugialypiškumui, savotiškas juodai-baltos nuotraukos nuspalvinimas.
II dalis seAsaw \ įsiJūriniman elektroakustinė kompozicija 2 variniams puč. ir elektronikai | Karolis Dabulskis
Šioje dalyje būtybių naratyvą pagrinde seka gyvai atliekamos varinių pučiamųjų partijos bei tilto konstrukcijų garsų įrašai (rinkti rezidencijos metu). Būtybei(-ėms) esant ant tilto iš abiejų krantų pasigirsta pučiamųjų garsai, atspindintys savotiškus atitinkamo kranto šauklius arba “švyturius”. Vis dėlto švyturiškumas įgauna dvilypį atspalvį, kadangi jų kelrodiška antifona prisideda prie kabančių tiltų kuriamo nesvarumo ir dar labiau išbalansuoja būtybes. Tačiau kaip savotiškas protagonistas šioje dalyje svarbus ir vandens garsų vaidmuo – jie būtybėms vis labiau išryškina trečiojo kranto horizontą ligi pat akimirkos, kai jos nusprendžia “įsiJūrinti”.
Ketvirtas pasakojimas
Autoriai: Skaiva, Vakarė, Aneta, Austėja, Brigita
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Aukurų akmuo ir velnio akmuo, Padievaičio piliakalnis. Tai prakeiktos vietos, susijusios su prakeiksmais, velniu, nusikaltimais, mirtimi, įsitikinimais.
Resemantizuojama miestų, šalia Jūros upės pastatai, paminklai, architektūra, kultūra gamta, padavimai.
Mes resemantizuojame prikeldami pamirštas istorija apie pastatus, padavimus, detaliau atsižvelgdami į gamtą, kultūrą, prisimena per mūsų semas / paveikslėlius, mes parodome, jog prisimename ir atgaiviname istorijas, įvykius. (Augalai). Tai padarytume fotografijos būdu, atidarytume foto galeriją.
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Foto galerija. Ciklas
Sukelti nesaugumo jausmą
Atgaivinti prisiminimus
Supažindinti su atgimusiais padavimais
Penktas pasakojimas
Autoriai: Laura, Eglė, Emilija, Žydrė, Lukrecija, Brigita
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Santakos priešistorė
Grimzdų legenda
Siejimas
Naujos vietos susikūrimas
Tauragė = psichiatrinė?
Tauragė piliakalniai
Jūra tekanti kultūra
Pajūris?!
Kvėdarna??
Lembo kaimas??
Automobilis tai žmonijos istorijos pradžia
Buvo Tauragės pilis, tuomet pašvietė saulelė ir ji simbolizuoja geresnius laikus (ir šiltus). susikūrusi „Santaka“ Prieš „Santaka“ buvo miškai ir raudonos gėlės (angl. Red spider xxxx ), kurios simbolizuoja mirtį ir blogas mintis.
Pasakojime integruojami autoriniai, I-ųjų dirbtuvių metu sukurtų pasakojimų motyvai:
Automobilis sustojo prie Tauragės ir iš jo išlipo žmogus, kuris įėjo į pilį ir suprato, kad ten ne pilis, o psichiatrinė. Į jo mintis parėjo seni, jo praeito gyvenimo, prisiminimai. Jį apgaubė blogos mintys ir nežinojo, kur dėtis. Bet galiausiai jį išgelbėjo kitas praeivis.
Laura Buikytė
Automobilis sustojo prie Bikavėnų kapinyno, kur buvo palaidoti karys su jo žirgu šalia vienas kito. Netoliese, Žvingiuose minėtas šventoriuje senas stovintis kopslytstulpis "Nukryžiuotojo" skulptūra bažnyčioje. Automobilis susidomėjo tuo, tai nuvažiavo apžiūrėti.
Emilija Skierytė
Automobilis sustojo prie Grimzdų šaltinio. Į mašiną įlipo sena moteriškė, kuri buvo laikoma ragana. Toliau mašina nukeliavo prie Drugeliškės koplyčios. Ten įlipo senas dieda, kuris buvo laikomas velniu. Diedukas su moteriške atvyko į Jauniaus klėtelę ir dingo kaip į vandenį.
Lukrecija Rimkutė
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Podcast. Pažink Santakos gelmes. Thalassophilia.
Adresatas: istorijos mokytojai, LT jaunimas.
Iš naujo perkuriama „Santakos“ istorija. „Santakos“ darbo valandomis, automobiliais ir iš jo išlipusį keleivį.
Sieja audomobilis, semi, turintys istoriją, objektai, įvairios emocija, vandens tekėjimas.
H20 kanalas. Sub Prem.
Apie mus. Soc tinklai. Write a comment. Dievinu!
Šeštas pasakojimas
Autoriai: Kesmina, Urtė, Darija, Eglė
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Piliakalniai – Padievaičio, Kuplės, Lileikėnai. Kas juos sieja? Ilga žolė, kalnas, miškai, upė Jūra, legendos.
Atkuriamos piliakalnių istorijos
Gamta, piešiniais, istorijų užrašymais, tekstai skaitymas, nuotraukomis, skirtinga vaizduote, nuomone.
Vaizdinga pasaka, piliakalnis su jų valdovais
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Vaizdinga pasaka apie piliakalnius ir jų valdovus (Padievaičio, Kuplės, Lileikėnų piliakalniai).
Kadaise, labai seniai gyveno du marozai valdovai Viktoras ir Gediminas. Jie abu žinojo, kad Lileikėnuose yra paslėptas Romos monetų lobis. Žinoma, jie „atsitiktinai“ abu sumąstė surasti tą lobį. Abu valdovai susitiko Lileikėnų pakalnėje. Jiedu suprato, jog atvyko tuo pačiu tikslu. Tarp jų įvyko konfliktas – Gediminas prakeikė Viktorą ir jo piliakalnį. Nuo to laiko Viktoro Kuplės piliakalnis prasmego skradžiai, o prie Padievaičio piliakalnio atsirado velnio sostas.
Merch. Prakeikiu tave!
Septintas pasakojimas
Autoriai: Matas, Vilius, Kajus, Julius, Eimantas, Ugnė
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Velnio dauba, velnio sostas, senelis / dėdukas. Objektas – velnias.
Velnią, automobilį, šeimą, upę Jūrą. Velniui suteikiama nauja reikšmė. Tarsi nemitinė būtybė. Galbūt kiekviename iš mūsų. Perpasakojam ir dadedam savo įspūdžių bei detalių.
Mistika per vaizdą, per bendrus bruožus, emocija, per gamtą.
Senukas sapnuoja Velnią, nes jis pats viduj yra velnias. Diedukas naktį būna blogas, pridaro visokių blogybių, o dieną jis būna geras. Bet kartais ir dieną pridaro visokių blogybių. Todėl jam kartais naktį sapnuojasi košmarai.
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Pasakojime integruojami autoriniai, I-ųjų dirbtuvių metu sukurtų pasakojimų motyvai:
Automobilis sustojo prie velnio sosto. Išlipę žmonės pradėjo tyrinėti aplinką. Nieko nesimatė. Tik staiga iš už krūmo iššoko raudonas nykštukas lyg į velnią panašus. Būdamas gudrus jis nuvedė žmones į Albino Kavaliausko etnografinį muziejų. Velnias užbūręs individus savo magiškais kerais paliepė jiems atnešti senovės romėnų monetų, jog grįžęs prie sosto galėtų ramiai nusipirkęs maisto pavalgyti.
Gintarė Poškaitė
Automobilis sustojo prie Ragankalnio. Kairėje pusėje pamatė įspūdingo dydžio akmenį. Visas kalnas buvo apaugęs Gūvainiais.
Ugnė Bagdonaitė
Sapnas – Pragaro karalius „Pragarkalis“.
Geras draugas jam patarė eitis pas tikrą velnią. Ir su juo pasikalbėti. Kodėl jis jam sapnuojasi. Kitą dieną atsikėlęs jis susiruošė į kelionę pas velnią. Sėdo į Opel astra 2005-tų. Ir įsijungė radiją, kur grojo „Pro klevą, pro rugius, kur mėlynas dangus“ kurį atlieka grupė „Žemaitukai“. Po pusvalandžio jis pasuko į gilų mišką, kur jis privažiavęs prie velnio daugbos. Atvažiavęs suprato, kad jam reikės kopėčių, kad nuliptų žemyn. Jis sėdo atgal į mašiną ir traukė link namų. Namuose kopėčių nerado. Tai važiavo į Senukų parduotuvę pavadinimui „SSS senukai“. Jis nusipirko kopėčias ir grįžo atgal prie velnio daugbos. Pasidėjo kopėčias, bet pamatė, kad yra laiptukai žemyn. Nusileido žemyn, bet žiūri, kad jos yra per mažos ir pakeliui rado, bet nieko nerado, tai ir ėjo toliau. Ir vėl nieko nerado. Tai ėjo ar toliau. Ir pamatė pragaro karalių sėdintį ant velnio sosto. Pagaliau įvyksta kova ir dėdukas laimi. Ir jis užima Velnio sostą. Visa tai buvo tik sapnas.
Aštuntas pasakojimas
Autoriai: Irena, Rita, Sandra, Dalia.
Apie kokius paveldo objektus galvojo pasakojimo autoriai?
Legendos, velniai, raganos, burtai
Padievaitis – dievaitis, Pakisio – upė Kisė, Raganinės – ragana
Aukojama, ledynmečio
Jūra dydis
Aukščiausia magistralės vieta – iš Rauško
Drobūkščių akmuo
Prikeliame akmenis legendomis, kurtais pasakojimais, faktais, archeologiniais radiniais, pavadinimas vietovės.
Padievaičio akmuo: rastos senovės romėnų monetos.
Pakisio akmuo: primena istorinius įvykius (1863 m. sukilimas). Archeologiniai radiniai įrodo, kad buvo aukojimo vieta.
Raganinės akmuo prie Jūros upės apipintas legendomis apie raganas. Raganinė – miškelio pavadinima
Akmenys – ledynmečio kilmės paminklai
Ar vienodą reikšmę turi?
Kokia naujojo pasakojimo forma ir turinys?
Medžiaga dokumentiniam siaubo / mistiniam filmui (plati auditorija, edukacija)
„Ką pasakoja Jūros akmenys?“
Fliux filmukai – turintiems žinių.
Siužeto maršrutas: Žvingiai – Pakisys – Pajūris – Raganinė – Padievaitis – Kvėdarna – Drungeliškės koplyčia – Paragaudis – Lembas (Jaunius) – Rietavas.
Jaunius prieš srovę. Baidare prieš srovę. Su knyga ir gitara prieš srovę.
Prieštarauti, nekonformistas. Jaunius jaunas, ilgi plaukai, hipis, su gitara ir knyga. Jaunius Jūroje, baidarėje prieš srovę su kompanija.
Projekto organizatorius:
VšĮ Kraštomanija
Projektą finansuoja:
Lietuvos kultūros taryba, Šilalės rajono savivaldybė
Kūrybinė komanda:
Parodos vadovas - Viktoras Urbis
Žemėlapis - dėlionė ir grafinis dizainas - Simonas Kotovas
Pasakojimų prizmė - Dovilė ir Aurimas Gaižauskai
Audio gidas Pasikalbėkim? - Saulė Norkutė
Poema Gyvenimo ritualas: praeities ir dabarties akiračiai - Tautvydas Jonaitis Vėtra
Muzikinė kompozicija Trečio kranto mitas - Ieva Raubytė ir Karolis Dabulskis