Kuliškių akmens tyrinėjimai

2022 m. VšĮ „Kraštomanija“ organizuoto pasivaikščiojimo „Jūra tekanti kultūra“ metu skirtingo amžiaus žygeiviai iš visos Lietuvos tapo istorinio atradimo liudininkais, atliko akmens matavimus ir ateities tyrėjams paliko išaiškinti kitas akmens atsiradimo ir faktinės būklės aplinkybes, patvirtinti jo autentiškumą. Kuliškių akmens autentiškumo tyrimą tęsė archelogas, baltų kultūros tyrinėtojas dr. Vykintas Vaitkevičius jau 2023 m. su komanda apžiūrėję ir įvertinę dingusiu laikytą akmenį, nustatė, kad atrastasis akmuo neatitinka padavime pristatomo akmens savybių. Nors įspūdingas dydžiu, tačiau akmuo pernelyg didelis, kad galėtų būti būti baltų mitologinis paminklas, o taip pat jis neturi mitologiniams, šventviečių akmenims būdingų įspaudų. Nors Kuliškių akmens paieškos atomazga buvo ne tokia džiaugsminga, tačiau tai paskatino plačiau galvoti apie prarastus ir dar turimus gamtos ir kultūros paveldo paminklus – akmenis.

Padievaičio sostas | kultūrinė atmintis

Pirmojo renginio metu su istoriku, archeologu dr. Vykintas Vaitkevičius dalyviai leidosi į pažintinį pasivaikščiojimą Padievaičio apylinkėse. Vykintas į vientisą pasakojimą jungė piliakalnio gamtinę aplinką – upę, upelius, brastas, augmeniją, kultūrinį palikimą – padavimus, dainas, atsiminimus, istorinius įvykius – kovas su kryžiuočiais, ir asmenybes – kunigaikštį Gediminą, generolą Praną Liatuką, dvarininką Giniotą ir kitus. O pažintį su Padievaičiu apibendrino prie garsiojo Gedimino akmens – sosto, tapusio šio renginio epicentru.

Pirmąsyk po kelių šimtų metų pertraukos žmonės susibūrė ilgesnei akimirkai pabūti, muzikuoti prie Padievaičio – Gedimino sosto. Druskinio upelio slėnyje ir piliakalnio papėdėje gulintis akmuo sukūrė išskirtinę akustinę ir vaizdinę erdvę tolimesniam muzikiniam vyksmui. Muzikinę programą kūrė folkloro ansambliai „Veringa“, „Karšuva“, „Volungėlė“, „Kvėdainėlė“ – kvietė kartu dainuoti naujai išleisto Šilalės krašto dainų rinkinio „Augin muni maža“ dainas ir klausytis instrumentinių kompozicijų, atliekamų cimbolais, kanklėmis, basetle, armonika, būgnu. O į tikrą vienį vietą, laiką ir žmones sujungė grupės Baltos Varnos akustinė programa – smuiko, kerinčių balsų, gitaros improvizacijomis, folko muzikos motyvais, mitologiniais inkliuzais perpintos autorinės Mildos ir Teresės Andrijauskaičių dainos.

Vykstant pasivaikščiojimui, o ir vėliau savanoriai Eva Dzenovagytė ir Povilas Barys iš dalyvių rinko pirmuosius kultūrinės atminties įrašus ir pradėjo kurti visą projektą vienijantį kūrinį – akmenų atminties archyvą.

Lembo velnio krasė | klimato kaitos atmintis

Akmenų atminties paieškos, kurias provokavo Velnio krasė Aitros upėje ir per kelis dešimtmečius pasikeitęs gamtovaizdis aplink Lembe esantį akmenį, atvedė iki slemo dirbtuvių su rašytoja Renata Karvelis vykusių Kvėdarnos kultūros namuose.

Dirbtuvių dalyviai leidosi į dabarties ir buities pasakojimą, kuriame neretai pranyksta arba tik kartkartėmis sušmėžuoja klimato kaitos dilemos. Sukurti ir slemo varžytuvėse pristatyti performatyvios poezijos kūriniai ir jų vizualinė reprezentacija pristatomi virtualiame zin‘e (savilaidos žurnale).

Kuliškių akmuo | istorinė atmintis

Istorinės atminties paieškos vyko leidžiantis į kūrybinį veiksmą su Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos 6-okais, 7-okais ir 8-okais. Hibridiniu formatu organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse mokiniai iš pradžių peržiūrėjo animacinį filmą, o tuomet interpretavo ir kūrė sunaikinto akmens istoriją:

Įsivaizduokite akmenį, kuris buvo apsuptas gamtos, prie akmens buvo įsikūrę žmonės, vyko gyvenimas.

Vieną dieną akmens nebeliko, akmenį ištempė ir suskaldė, akmens dulkes išbarstė kaip naujo kelio dangą. Įsivaizduokite ir nupieškite dabar jau sunaikintą akmenį. Prabilkite akmens balsu.

Kokią gamtą matau (akmuo) aplink save? Kaip ji keičiasi?

Kokius istorinius įvykius man (akmeniui) tenka matyti? Kas juose dalyvauja?

Kaip aš (akmuo) padedu arba trukdau? Kokie žmonės gyvena netoli manęs (akmens)? Ką jie veikia? Apie ką kalbasi? Kaip jie linksminasi ir kaip liūdi?

Kas lieka toje vietoje kur aš (akmuo) daugelį metų stovėjau? Kas mane (akmenį) ištempia ir sunaikina? Kaip aš jaučiausi sunaikinimo dieną? Kur aš (akmuo) iškeliauju?

Kūrybiniai šeštokų, septintokų ir aštuntokų rezultatai:

Įrankis Akmenų atmintis

Projekto organizatorius VšĮ "Kraštomanija"

Projekto partneriai: Šilalės kultūros centro Kvėdarnos kultūros namai; Kvėdarnos seniūnija; Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija; Senjorų dienos centras „Šventai“

Projekto finansiniai rėmėjai: Europos Komisija; Europos Taryba; Šilalės rajono savivaldybė